Panelinės diskusijos dalyviai:

• Mark Brown, EDEN, DCU, Airija
• Michael Gaebel, EUA
• Elena Caldirola, EDEN, Pavios universitetas, Italija
• Sandra Kucina, EDEN, Zagrebo universitetas, Kroatija
• Andras Szucz, EDEN generalinis sekretorius
• Margarita Teresevičienė, LieDM asociacija, Vytauto Didžiojo universitetas
• Yasmin Djabarian, Aukštojo mokslo skaitmenizavimo grupė, Stiferband, Vokietija
• Martin Rademacher, Vokietijos rektorių konferencija, Aukštojo mokslo skaitmenizavimo grupė, Vokietija
• Giuseppe Pirlo, Bari universitetas, Italija

Detalesnis renginio aprašymas anglų kalba:

Digital learning opened new ways for society members to start early careers on a global scale, but also to seek for the possibilities to re-enter HE at different stages of life, to seek for (re-) qualification in a variety of ways. Digital and network society is the new target group of HE, which learns in new, timeless and borderless spaces. Such society members are always connected and online, sharing and co-creating knowledge, developing and co-authoring innovations themselves, and they may serve as the biggest driving force for HE, but also quite a high challenge to deal with. Digital education, teaching, learning and assessment seems to be a good solution for the transformation of HE curriculum, and many HE institutions already found their ways. But why this is again a growing issue? Why does digitalization continue raising many challenges for HE institutions? The panel discussion will focus on the digital innovations rapidly spreading in social, economic and cultural life; integration of digitalization into HE curriculum and constantly changing needs, tools and habits of learning that HE institutions must deal with.

Renginio pranešėjai:

• Atviri mokymosi kursai veterinarijos ir medicinos srities specialistams. Kristina Kudriašova, Soros International House.
• Suaugusiųjų mokymasis nuotoliniu būdu. Giedrė Jurkūnienė, Vytauto Didžiojo universitetas.
• Be Digital: socialinių medijų raštingumas svarbus ir tiems, kam virš 50 🙂 Gileta Kierienė, Soros International House.
• Anglų kalbos žinių vertinimas nuotolinio mokymosi aplinkoje Moodle. Aurimas Nausėda, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centras.
• Vaizdo žaidimai mokyme. Vida Drąsutė, LieDM asociacija, Neringa Kelpšaitė, Kauno technologijos universitetas.

Panelinės diskusijos dalyviai:

• Sonata Drazdavičienė, Kauno “Saulės” gimnazijos direktorė,
• Robertas Lendraitis, Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijos IT mokytojas, VDU nuotolinių studijų absolventas,
• Lina Malinauskienė, Prienų “Žiburio” gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui,
• Martyna Vaitkūnaitė, Prienų “Žiburio” gimnazijos mokinė,
• Odeta Norkutė, VDU Švietimo akademijos lektorė,
• Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos administracijos atstovas,
• Vilniaus Ozo gimnazijos atstovas

Renginio metu diskutuosime apie:

• Kam mokiniui/mokytojui reikalingas nuotolinis mokymas(is)?
• Ką mokyklai reiškia organizuoti mokymą nuotoliniu būdu?
• Ar ir kaip nuotolinis mokymas(is) galėtų išspręsti mažų kaimo mokyklų mokinių kokybiškesnį mokymąsi?
• Kaip galima padėti mokyklai ar mokytojams, kurie nori organizuoti nuotolinį mokymą savo rajone?
• Ar užtenka rajone turėti tokią vieną mokyklą, kuri teiktų nuotolinį mokymą tokių dalykų, kurių mokytojų trūksta?

Diskusijos pranešėjai ir dalyviai:

• Vytauto Didžiojo universiteto Švietimas ir informacinės technologijos bakalauro studijų bei Lyginamųjų kultūrų magistro studijų programų, organizuojamų nuotoliniu būdu dėstytojai ir studentai,
• Utenos kolegijos profesinio bakalauro studijų programų Informacinių sistemų inžinerijos, Verslo vadyba, Turizmo ir viešbučių administravimas ir Socialinis darbas, organizuojamų nuotoliniu būdu, kuratoriai. 

Detalesnis renginio aprašymas:

Ar tikrai nuotolinės studijos yra kokybiškos? Ar tikrai tai diplomas už nieką? Ar tikrai ten mokaisi vienas? Vebinaro metu bus Vytauto Didžiojo universiteto ir Utenos kolegijos studijų programos, organizuojamos nuotoliniu būdu, griaunant nusistovėjusius mitus: aptarsime kaip organizuojamos studijos nuotoliniu būdu, kaip jose yra užtikrinama kokybė, teikiama parama besimokantiesiems ir kt. Kviečiami dalyvauti visi, kuriuos domina kaip organizuojamos nuotolinės studijos aukštosiose Lietuvos mokyklose.

Aprašymas:

Kaip informacinės komunikacinės technologijos gali pagerinti mokymąsi bendradarbiaujant įvairiose pamokose? Kokie yra besimokančiųjų aukštojo mokslo institucijose preikiai nuotoliniam mokymuis? Kaip antrosios kartos saityno įrankiai, suteikiantys vartotojui galimybę konstruoti, dalintis ir kritiškai nagrinėti žinių modelius, pavaizduotus sąvokų žemėlapiuose, gali padėti tobulinti studentų gebėjimus įsisavinti profesinės anglų kalbos žodyną? Kokia yra atvirųjų švietimo išteklių vieta ir reikšmė aukštųjų mokyklų studijų procese? Renginio metu bus pristatomi tyrimai ir jų rezultatai, susiję su technologijų naudojimu bendrojo lavinimo  mokyklose ir aukštųjų mokyklų studijose.

Pranešėjai:

Eglė Selevičienė, Mykolo Romerio universitetas. Antrosios kartos saityno įrankio IHMC CmapTools efektyvumas profesinės anglų kalbos studijose aukštojoje mokykloje

IHMC CmapTools (http://cmap.ihmc.us/) yra antrosios kartos saityno įrankis, suteikiantis vartotojui galimybę konstruoti, dalintis ir kritiškai nagrinėti žinių modelius, pavaizduotus sąvokų žemėlapiuose. Sąvokų žemėlapių metodas profesinės anglų kalbos studijose yra taikomas jau seniai, tačiau tyrimų apie kompiuterinių jų kūrimo programų taikymo efektyvumą šioje srityje stokojama. Siekiant atsakyti į klausimą, ar antrosios kartos saityno įrankio IHMC CmapTools taikymas profesinės anglų kalbos studijose aukštojoje mokykloje turi įtakos studentų gebėjimams įsisavinti profesinės anglų kalbos žodyną, 2016-2017m. pavasario semestre dviejose Lietuvos aukštosiose mokyklose vykdytas edukacinis kvazi-eksperimentas, kurio rezultatai pristatomi renginio metu.

Marius Šadauskas, Vytauto Didžiojo universitetas. Dėstytojų požiūris į Atvirųjų švietimo išteklių kūrimą ir naudojimą

Užsienio mokslo institucijose galime rasti daugybę pavyzdžių kai Atvirieji švietimo ištekliai yra sėkmingai naudojami studijų procese. Tačiau koks yra mūsų šalies dėstytojų požiūris į Atvirųjų švietimo išteklių kūrimą ir naudojimą savo dėstomuose dalykuose? Kokius iššūkius, baimes, o gal privalumus, įžvelgia Lietuvos pedagogai?

Justina Naujokaitienė, Vytauto Didžiojo universitetas. Informacinės komunikacinės technologijos mokymosi bendradarbiaujant pamokose

Technologijos yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi ir mokymasis nėra išimtis. Mokyklose pristatomi įvairūs technologiniai sprendimai, o mokytojai ne tik turi suprasti, kaip jie veikia, bet ir tinkamai juos panaudoti pamokose, kad mokymosi procesas būtų efektyvesnis, įtraukiantis ir personalizuotas. Ar mokytojai iš tiesų informacines ir komunikacines technologijas (IKT) turėtų vertinti kaip svarbias priemones, kurios leidžia jiems būti efektyvesniais? Ar technologijos keičia mokytojo vaidmenį pamokoje, nes kartu su technologijų įsiliejimu į mokymosi procesą atsirado ir naujos mokymosi koncepcijos, tokios kaip mišrusis mokymasis, mokymasis internete? Ar svarbus yra technologinių priemonių skaičius, ar sprendimai, kurie lemia, kaip IKT bus integruojamos į mokymosi procesą?

Rita Misiulienė, Vytauto Didžiojo universitetas. Mokymosi duomenų analizė: mokymasis mąstyti ir priimti sprendimus. 

dr. Jūratė Urbonienė, Rūta Puidokaitė-Savickienė, Utenos kolegija. Studijuojančiųjų poreikiai e. studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose

Pranešimo metu bus pristatoma Lietuvoje atlikto tyrimo „E. Studijų ir mokymosi situacija aukštosiose mokyklose: studijuojančiųjų poreikiai ir aukštųjų mokyklų teikiamos galimybės“ rezultatų dalis. Tyrimu siekta – ištirti e. studijų situaciją Lietuvos aukštosiose mokyklose, identifikuojant studijuojančiųjų poreikius bei teikiamas e. mokymosi galimybes. Tyrimas finansuotas Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos. Pranešimo tikslas – pristatyti su e. mokymusi susijusius studijuojančiųjų Lietuvos aukštosiose mokyklose poreikius.

Vebinarai vyks adresu: https://ac.vdu.lt/liedm.  Dalyvauti vebinare galima jungiantis pasirinktu būdu:

1. Būdas. Naršyklėje atsidarius  https://ac.vdu.lt/liedm pažymėkite “Enter as Guest”, įveskite savo vardą ir pavardę, ir spauskite “Enter  Room” mygtuką (Prieš jungiantis į vaizdo konferenciją naršyklėje rekomenduojame atlikti diagnostikos testą (nuoroda yra čia). Automatiškai bus atliktas testavimas (turėtų užtrukti iki minutės) ir pasiūlyta įdiegti reikiama programinė įranga, jei tokios reikės.);
2. Būdas. Į kompiuterį parsisiuntus ir įdiegus Adobe Connect programėlę (nuorodos instaliavimui Windows kompiuteriams http://www.adobe.com/go/Connectsetup, Mac kompiuteriams – http://www.adobe.com/go/ConnectSetupMac); dalyvavimui atidarykite programėlę, įveskite adresą https://ac.vdu.lt/liedm ir spauskite „Continue“, Pažymėkite „Enter as Guest“, įveskite savo vardą ir pavardę, ir paspauskite „Enter Room“ mygtuką.
3. Būdas. Į išmanųjį įrenginį parsisiuntus Adobe Connect programėlę (parsisiuntimui ieškokite AppStore arba Google Play); dalyvavimui atidarykite programėlę, įveskite adresą https://ac.vdu.lt/liedm ir spauskite „Continue“, Pažymėkite „Enter as Guest“, įveskite savo vardą ir pavardę, ir paspauskite „Enter Room“ mygtuką.

Pranešimus darantiems arba panelinėje diskusijoje dalyvaujantiems dalyviams rekomenduojama jungtis per kompiuterį (1 arba 2 būdai),  naudoti ausines su mikrofonu (nenaudoti kolonėlių ar integruotų kompiuterio kolonėlių).