Pastaraisiais metais terminas generatyvinis DI vis dažniau pasirodo medijose. Kadaise galimybė liepti programai atsakyti į bet kokį klausimą arba apibendrinti internete rastą informaciją įvedus į ją tik kelis raktinius žodžius tebuvo mokslinės fantastikos ar „cyberpunk“ istorijų dalis – dabar tokia galimybė „ChatGPT“ pagalba yra lengvai prieinama ir naudojama. Viena vertus, tokie įrankiai yra naudingi: jie padeda taupyti laiką, leidžia naudotojams greičiau sugeneruoti idėjas, tačiau didėjant „ChatGPT“ prieinamumui išryškėja ir šios programos keliamos grėsmės, tokios kaip dezinformacijos platinimas, galimas akademinis nesąžiningumas ir autorinių teisių pažeidimai.

Pagrindinės „ChatGPT“ funkcijos jau žinomos daugeliui, nes programa labai greitai išpopuliarėjo: tai yra „chatbot“ (pokalbių robotas), kuris gali atsakyti į naudotojo klausimus, pasiūlyti temas, perfrazuoti informaciją ir atlikti kitas panašias tekstines užduotis. Iš pirmo žvilgsnio šis įrankis yra labai naudingas, tačiau jis nėra tobulas. Generatyvinis DI veikia pakartotinio informacijos naudojimo principu. Naudotojas įveda klausimą ir įrankis sugeneruoja atsakymą pagal klausime naudotus raktinius žodžius. „ChatGPT“ turi ribotą prieigą prie interneto duomenų paieškos, jis veikia  („web scraping“) būdu, t.y., iš įvairių puslapių  informacija ištraukiama ir sukeliama į įrankio duomenų bazę. Dėl šio veikimo būdo iškyla kelios problemos, pavyzdžiui, kas atsitinka, jeigu naudotojas paklausia klausimo, kuriam atsakyti įrankis neturi informacijos? Pasirodo, įrankis tiesiog išgalvoja savo informaciją pakartotinai naudodamas ar maišydamas nesusijusius duomenis. Šitaip šis įrankis gali pateikti akivaizdžią dezinformaciją. Žinoma, jeigu naudodami „ChatGPT“ nepamiršime, kad tai – tik generatyvinis įrankis, o ne duomenų bazė, šios klaidos turėtų nekelti naudotojui grėsmės, tačiau nemažai žmonių naudoja „ChatGPT“ kaip paieškos variklį, o tai jau kelia problemų, ypač jeigu įrankis naudojamas atliekant svarbius tyrimus, kuriuos reikia paremti tikslinga informacija.

Autorinės teisės ir akademinis sąžiningumas irgi yra aktualios problemos.  „ChatGPT“ gali ne tik pasiūlyti kūrinių idėjas, bet ir pats parašyti trumpesnes istorijas. Aišku, programa neturi galimybės sukurti nieko originalaus ir tiesiog panaudoja iš interneto ištrauktą informaciją, ją sumaišydama į naują kombinaciją. Todėl iškyla autorystės klausimai, tampa neaišku, kas yra tikrasis tokio teksto autorius. Jeigu mokinys paprašo „ChatGPT“ parašyti už jį rašinį, ar to rašinio autorius yra pats mokinys, „ChatGPT“ ar daugybė autorių, kurių tekstai buvo ištraukti iš interneto ir panaudoti atliekant mokinio užsakymą įrankiui? Jeigu mokiniai įpras prašyti „ChatGPT“ viską parašyti už juos, jie greičiausiai niekada neišmoks rašyti patys ir nesugebės parašyti nei savo brandos egzaminų rašinių, nei bakalauro ar magistro darbų, nei straipsnių ir recenzijų, galiausiai, net tokių paprastų dalykų, kaip svarbūs elektroniniai laiškai ir žinutės viršininkams ar artimiesiems.

Nekyla abejonių, kad, naudojamas tinkamai, „ChatGPT“ gali būti naudingas įrankis. Jau dabar yra atlikta nemažai tyrimų, kurie teigia, kad racionalus šio įrankio naudojimas gali pakelti darbuotojų produktyvumą. Ir, nors yra kuriama ir sukurta nemažai įrankių, kurie gali padėti atskirti, kuriuose tekstuose naudotas generatyvinis DI, šie įrankiai kol kas irgi netobuli, gali klysti ir sakyti, kad mokinio parašytame rašinyje naudotas generatyvinis DI , kai rašinys yra visiškai originalus, ir atvirkščiai. Su šiomis problemomis jau dabar susiduriama akademinėje srityje. Taigi svarbu atsiminti, kad kol dar nėra visiškai žinoma, ką „ChatGPT“ gali ir ko negali atlikti, vienintelis būdas tą sužinoti yra leisti įrankiui ir jo naudotojams klysti. Tačiau yra gana akivaizdu, kad kuo dažniau „ChatGPT“ yra atnaujinamas ir kuo daugiau informacijos jam suteikiama, tuo sunkiau bus atskirti įrankio parašytus tekstus nuo žmonių parašytų tekstų, todėl anksčiau ar vėliau būsime priversti persvarstyti akademinio sąžiningumo ir autorinių teisų sąvokas.

Parengė LieDM asociacijoje atliekanti praktiką Austėja Malinauskaitė, bakalauro studentė, Kauno Technologijos Universitetas Socialinių ir humanitarinių mokslų ir menų fakultetas